Tai, ką pastaruoju metu matau šalies keliuose, priverčia nusišypsoti. Ši isteriška šypsena – tik saviapgaulė organizmui, kad nepradėčiau nervindamasis žudyti savo pilkųjų ląstelių. Jos man dar reikalingos bei, sako, neatsistato. Suprantu, kad šiomis mintimis nepakeisiu pasaulio. Bet jei bent vienas vairuotojas susimąstys apie tai, ką jis daro kelyje, jausiuos pasiekęs didžiulę pergalę.