Pradėsiu nuo pat pradžių. Sprendimas dalyvauti pasaulinėje ralio maratonų serijoje brendo gerus pusę metų. Šiais metais įgiję pakankamai patirties, norėtume būti konkurencingi kitų metų programoje. Pirmasis blynas, kai startavome „Dakar series – Silk Way Rally 2009”, neprisvilo. Pamatėme lenktynių specifiką, surinkome daug informacijos, antroje lenktynių dalyje sugebėjome diktuoti lyderių tempą. Kaip naujokams pasiekėme aukštą rezultatą. Finišavome aštunti absoliučioje lenktynių įskaitoje bei penkti savo klasėje.
Šiais metais suplanavom penkias lenktynes. Keturios jų – pasaulio ralio maratonų taurės čempionatas (FIA World Cup for Cross Country Rallies) bei „Dakar series – Silk Way Rally 2010”. Esame pasitvirtinę planą „minimum“, t.y. minimaliu sportiniu biudžetu įveikti suplanuotas lenktynes, įgaunant daugiau patirties bei būti pasiruošusiems mūsų 2011 metų iššūkiams. Pasirinkome naujos kartos OSCar automobilį, kuris, mūsų manymu, geriausiai tinka sugeneravus tokį biudžetą.
„Abu Dhabi Desert Challenge“ – pirmosios pasaulinės serijos lenktynės.
Joms pradėjome ruoštis dar praėjusių metų pabaigoje.
Partnerių paieška, technikos peržiūra, kitos informacijos rinkimas užtruko apie pora mėnesių. Vasario gale pristatėme automobilį į Genujos uostą Italijoje, iš kur jis konteineriu buvo išgabentas į Jebel Ali uostą Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Lietuvoje dėl techninių priežasčių neturėjau galimybės pratestuoti šio automobilio, tad planavome tai padaryti Emyratuose prieš lenktynes.
Organizacine prasme mums viskas ėjosi sklandžiai, visi suplanuoti pasiruošimo etapai vyko laiku. Su Antanu Juknevičiumi, kuris sutiko pagelbėti mūsų projekte ir Lietuvoje turi bene daugiausia patirties tokio tipo lenktynėse, išvykome į Emyratus keturias dienas prieš lenktynes. Reikėjo iš uosto pasiimti sportinį bolidą, atsargines detales. Suorganizuoti transportą komandai. Su Dubajuje veikiančia autosporto įmone „Mebar – auto“ finalizuoti aptarnavimo sąlygas. Taip pat laukė daug kitų su lenktynėmis susijusių reikalų. Po poros dienų, ketvirtadienį, atskrido likusi komandos dalis – šturmanas Saulius, komandos vadovas Ramūnas, mechanikai Romas ir Darius.
Sėkmingai praėjome administracinę bei techninę komisiją. Techninei komisijai vadovavo geriausi Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) ekspertai. Jie preciziškai išnagrinėjo automobilį ir suteikė leidimą dalyvauti varžybose. Tad antras lenktynių pradžios etapas jau buvo įveiktas.
Lenktynės prasidėjo trumpu „Super Special“ greičio ruožu „Al Forsan“ sporto centre Abu Dabyje. Tai paralelinės lenktynės, kuriose šalia vienas kito startuoja du automobiliai. Šiame greičio ruože užėmėme antrą vietą taip pritraukdami didelį visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą. Pirmas šioje sekcijoje buvo BMW gamyklinės komandos ekipažas Leonid Novicky ir Andy Shultz. Šis rezultatas mums garantavo patogią starto poziciją sekančios dienos greičio ruože. 
Antroji ir lemtingoji mūsų ekipažui diena prasidėjo be galo karštu rytu. Iki starto, per pora valandų, išgėriau apie tris litrus vandens, tačiau neatrodė, kad man jo užtenka. Po praėjusių metų „Silk Way Rally“ nusprendėme didinti man vežamo vandens kiekį sportiniame automobilyje. Nuo 1.5 litro padidinome iki 3 litrų. Sauliui užtenka ir senųjų skysčių kiekių. Didžiulis privalumas, kad vandenį sportiniame automobilyje laikome specialiuose termosuose, kuriuose jis išlieka vėsus ir stipriai gaivina greičio ruože. Nežinantiems pasakysiu, kad vandenį greičio ruože geriame iš vamzdelių, patogiai įtaisytų šalia vairuotojo ar šturmano vietų.
Tik startavus greičio ruože, po 10 ar 15 kilometrų sprogo galinė automobilio padanga. Tai įvyko važiuojant 160 ar 170km/h greičiu. Be galo nemalonus ir pavojingas atsitikimas. Turėjome stoti, keisti padangą. Sprogusios padangos atplaišos važiuojant tokiu dideliu greičiu sugadino galinį sparną. Susitvarkėme per kokias 5 minutes ir toliau tęsėme lenktynes.
Šnekant apie mūsų tempą antrąją lenktynių dieną turėčiau pasakyti, kad tą dieną nevystėme ypač didelio greičio, nes mūsų dar laukė daugiau kaip pusantro tūkstančio kilometrų, tad norėjome geriau apsiprasti su važiavimo smėliu specifika.
Pravažiavus pirmąjį kontrolės punktą (CP1) trasa nusidriekė vidutinio dydžio kopomis, kurios nebuvo ypač aukštos, tačiau vietomis turėjo nemažus, ypač stačius aukščio skirtumus. Vienoje jų, mano manymu, šoktelėjome kiek per stipriai. Automobilis nėrė stačiai žemyn bei nosimi atsitrenkė į žemę. Saulius stipriai sudejavo, pradžioje nuo skausmo net negalėjo šnekėti. Sustojom, Saulius išlipo iš automobilio ir atsigulė ant žemės. Tikėjomės, kad skausmas praeis ir galėsime važiuoti toliau. Po kokių 5 minučių pabandėme tęsti lenktynes, tačiau skausmui dar padidėjus, su Saulium nusprendėme kviestis sraigtasparnį ir gabenti jį į ligoninę.
Šis mūsų sprendimas automatiškai reiškė, kad turėsime pasitraukti iš varžybų. Tai nebuvo lengvas sprendimas, tačiau žmogaus gyvybė ir sveikata svarbesnė už sportinius pasiekimus.
Netrukus papasakosiu apie tai, kaip įvykiai klostėsi vėliau ir kokie mūsų ateities planai.
Štai čia mūsų komanda Abu Dabio F1 trasoje ir su FIA viceprezidentu Mohammedu bin Sulayemu:
laukiam tęsinio:)
Ir as lauksiu tesino:)